- dvoktelėti
- dvóktelėti vksm. Iš jõ burnõs dvóktelėjo stiprùs nami̇̀nės tvai̇̃kas.
.
.
dvoktelėti — dvoktelėti, ėja ( ia Š), ėjo, dvõktelėti Skr 1. intr., tr. kiek dvokti; pūstelėti: Piršlys dvoktelėjo arėlka J. Ligonis dvoktelėjo dvasę smirdančią, bjaurią J. Dvoktelėjo siera A.Vien. Dvoktelėjo į jį toks troškus oras ir karštis Pč. 2. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dunkstelėti — dùnkstelėti, ėja, ėjo intr. 1. stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti: Dùnkstelėk į duris, ir atsidarys Pc. Dùnkstelėjau su pečiu, ir išlėkė durys Vvr. Senis dunkstelėjo lazda į tiltą rš. Gelžgalys dunkstelėjo ant grindų nukritęs Mš. Kelkit… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvokterėti — dvokterėti, ėja ( ia Š), ėjo žr. dvoktelėti 1: Dvokterėjo smarvė į nosį, kad atdariau pečių Dr. Iš grabo dvokterėjo lavono kvapas I.Simon. Dvokterėjo iš jo nasrų degtinė rš … Dictionary of the Lithuanian Language
šlaikšterti — šlaikšterti, ia, ėjo intr. 1. kiek atsiduoti, dvoktelėti: Šitos mėsos nevirkit, ba jau ji šlaikšteria Mrs. 2. truputį jaustis kokio skonio (rūgštumo, saldumo ir pan.): Bile biskutį šlaikšteria – ir gerai Krok … Dictionary of the Lithuanian Language